Lietuvos "Pazzi" XVII amžiaus italų korespondencijoje: istorija ir onomastika

Šiame straipsnyje yra aptariama Lietuvos didikų Pacų giminės pavardės rašyba XVII a. italų korespondencijoje. Pastebėta, kad įvairiuose XVII a. šaltiniuose šios giminės pavardės rašyba labai įvairuoja. Itališkuose XVII a. antros pusės šaltiniuose, daugiausia korespondencijoje, ji dažniausiai buvo rašoma Pazzi. Ši Pacų pavardės transkripcija buvo suprantama kaip itališka Pacų pavardės lytis, kuri susiformavo Baroko epochoje išpopuliarėjusios legendos apie jų itališką kilmę ir tariamai giminiškus ryšius su Florencijos patricijų gimine Pazzi įtakoje. Tariamai itališka Pacų pavardės lytis Pazzi buvo išgauta greičiausiai per lotynų kalbą, pasitelkus jos naudojimo patirtį, būdingą renesansinės-barokinės literatūros tradicijai bei XVII a. daugiakalbių žodynų, taip vadinamų thesaurus, sudarymui. Tam įtakos turėjo taip pat bendros Baroko epochos kultūrinės ypatybės: retorinis mąstymas, alegorinis-embleminis pasaulėvaizdis. Todėl remiantis Pacų pavardės lotynizuota rašyba, sutinkama įvairiuose XVI-XVII a. tekstuose: Paccius, Pacius, Paci, Pacio ir tt., ir Florencijos Pazzi giminės pavardės lotyniškomis transkripcijomis, kurios buvo naudojamos XV a. dokumentuose: Pacis, Pazis, Pactis, šios dvi skirtingos pavardės tiek savo rašyba tiek skambėjimo panašumu buvo sutapatintos. To pasekoje greičiausiai buvo suformuota itališka Pacų pavardės transkripcija Pazzi, kuri jau sutinkama XVII a. pradžios korespondencijoje. Jos naudojimo pradžią lygiai taip pat kaip legendos apie Pacų ir Pazzi giminystę ištakas galima sieti su LDK vicekanclerio Stepono Paco asmenybe ir jo ryšiais su Italija. [...